Žaidimo teorijos galimybės

žaidimo teorijos galimybės

Straipsnyje pateikiama žaidimo situacijos apžvalga ikimokyklinio ugdymo įstai- gose. Žaidimas kaip pagrindinė vaiko veikla yra itin svarbi raidos požiūriu ikimokykliniame amžiuje, nes sudaro sąlygas vaikams plėtoti jų intelektinius, emocinius ir socialinius gebėjimus ir suponuoja pasirengimą mokyklai.

Straipsnyje aptariama bendra žaidimo situacijos charakte- ristika ir pristatomas platesnis vaikų žaidimo temų aspektas.

Žaidimų teorijos panaudojimas Pažiūrėkime, į ką reikia atsižvelgti, norint pelningai pasinaudoti žaidimų teorija. Realistiniu pavyzdžiu pasirinkime arbitražinį susijungimą.

Esminiai žodžiai: žaidimas, menamas vaizduotės žaidimas, žaidimo temos, ikimokyklinis ugdymas. Žaidimo teorijos galimybės Jau daugiau nei šimtmetį nemažėja mokslininkų dėmesys žaidimo teorijos galimybės fenomenui.

Kaip teigia J. Smirnova ir kt. Šiuolaikinę žaidimo tyrimų erą pradėjusios teorijos nuo  m. Šiame mokslinio susidomėjimo žaidimu etape ypatingo dėmesio sulaukia menami vaizduotės angl. Mokslininkai linksta sutarti, kad vaiko raidai žaidimas yra itin svarbus: jis leidžia vaikams plėtoti intelektinius, emocinius ir socialinius gebėjimus ir kaip maloni vaiko veikla nutiesia kelią į mokymąsi Žaidimo teorijos galimybės, Hakkarainen, ; Brėdikytė, ; Lillard et al.

Šiandien mokslinėje literatūroje galima rasti gausybę įvairių mėginimų apibrėžti žaidimą ar įvairias jo formas tipustačiau vieningos sampratos, kas yra žaidimas, nėra. Bendrąja prasme tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jam prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Galbūt todėl mokslininkai linksta pateikti ne patį žaidimo apibrėžimą, bet aptarti žaismingo vaiko elgesio angl.

Pasak P. Smithžaidimas pasižymi: — vidine motyvacija angl.

pasirinkimas už porą eurų dolerio pasirinkimo galimybėmis galite uždirbti iš jų

Pripažįstant žaidimo vertę vaiko raidai, manytina, kad žaidimo fenomeną yra svarbu aptarti detaliau. Remiantis L. Kriterijumi, kuris skiria žaidimą nuo kitų veiklos formų, mokslininkas nurodo žaidime vaiko kuriamą tariamą situaciją. Ankstyvajame amžiuje iki trejų metų vaikai negali atskirti matomo daikto nuo jo reikšmės, todėl žai- dimas yra susietas žaidimo teorijos galimybės konkrečiu daiktu, vaiko elgesys yra nulemtas jį supančių aplinkybių, kuriose vyksta veiksmas.

Nuo trejų metų veikla menamoje situacijoje išvaduoja vaiką nuo situacinės įtakos. Žaidime vaikas mokosi veikti pažintoje t. Taip vaikas gali matyti viena, o veikti su tuo — ką kita. Vygotsky tai įvardija pirmu žaidimo paradoksu, kai vaikas operuoja atskirta nuo objekto reikšme, bet realioje situacijoje. Taip žaisdamas vaikas plėtoja savo vaizduotę, konstruoja mąstymo struktūras ir deda pamatus abstrakčiam mąstymui, loginei atminčiai. Vaikas paklūsta taisyklėms, o nesivadovauja betarpiškais impulsais, todėl žaidimas tampa vaiko valios ir moralinių nuostatų formavimosi pagrindu.

Kaip matyti, visos vaiko psichinės funkcijos yra svarbios kuriant žaidimo teorijos galimybės emocijos įkvepia, paskatina jį, mąstymas padeda plėtoti žaidimo mintį, siužetą, o valios pastangomis išlaikomas jo tęstinumas. Todėl, anot L. Veiksmas vaizduotės lauke, menamoje situacijoje, gimstantis valingas motyvas — visa tai atsiranda žaidime ir liudija aukščiausią vaiko raidos lygį.

Santrauka: Žaidimo kilmės teorija. Kaip kuriami kompiuteriniai žaidimai

Šia prasme žaidimas gali būti pavadintas pagrindine, vaiko raidą lemiančia veikla. Galiausiai būtina pabrėžti, kad, pasak L. Taigi žaidimo teorijos galimybės tampa erdve, kurioje vaikas per sąveiką su kitais kuria save, nes aukščiausios vaiko psichinės funkcijos kuriasi socialinių santykių pagrindu. Kita vertus, vaiko žaidimas tampa veikla, kurioje galime įžvelgti ne tik tarpasmeninius, bet ir kultūrinės veiklos aspektus Nico- lopoulou, Lietuvoje žaidimas taip pat traukia įvairių mokslo sričių atstovų dėmesį: pvz.

Grigai- tienė nagrinėja įvairius žaidimo ir improvizacijos aspektus spektakliuose vaikams ir jaunimui lietuvių teatre, P. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė samprotauja apie žaidimą Karen Blixen diskurse ir t. Į šį fenomeną gilinasi ir edukologijos mokslininkai: analizuojamos šiuolaikinės informacinės technologijos ir vaikų žaidimų sąsajos Glebuvienė, Tarasonienė,aptariami įvairūs vaikų žaidy- binių gebėjimų ugdymo aspektai Grinevičienė,žaidimo ir socializacijos sąsajos Aramavičiūtė, Jasiūnaitė,žaidimas lietuvių liaudies pedagogikoje Vasiliauskas,žaidimas grindžiamas kaip pirmaklasių adaptacijos gerinimo žaidimo teorijos galimybės Gudžins- kienė, Palaimaitė, Tačiau sistemingų, ilgalaikių ir tarpdalykinių žaidimo studijų, kaip matyti, trūksta.

Ugdymo institucijų ugdytojai skatinami patys modeliuoti ugdymo programą, kurioje laikas, skirtas tam tikrai veiklų sričiai pvz. Taigi, kyla probleminis klausimas — kokia yra reali vaiko žaidimo situacija ikimo- kyklinio ugdymo institucijose: kaip, ką, su kuo, kiek laiko žaidžia vaikai. Tyrimo objektas — bendra vaikų žaidimo situacija ikimokyklinio ugdymo institucijose. Tyrimo tikslas — apžvelgti žaidimo situaciją ikimokyklinio ugdymo institucijose. Tyrimo uždaviniai: 1.

žaidimo teorijos galimybės

Pateikti bendrąją informaciją apie žaidimo situaciją vaikų darželiuose. Atlikti vaikų žaidimų temų analizę.

Specialistų darbo kuriant žaidimus specifika:

Tyrimo metodika Tyrimo dalyviai. Informaciją apie žaidybinę situaciją suteikė auklėtojos. Auklėtojų amžius — nuo 23 iki 61 m. Surinkta informacija apie vaikų grupę.

  • Давай, пойдем вдоль канала и посмотрим, куда он нас приведет.
  • Николь умолкла.
  • Santrauka: Žaidimo kilmės teorija. Kaip kuriami kompiuteriniai žaidimai

Bendras vaikų skaičius grupėse — 3 , iš jų 1  mergaitės 49,3 proc. Vaikų skaičius grupėse svyruoja nuo 6 iki 26, vidutiniškai grupėje yra 21 vaikas. Vaikų amžius grupėse nuo 1,5 iki žaidimo teorijos galimybės. Informacija surinkta apie 10  6,2 proc.

Santrauka: Žaidimo kilmės teorija. Kaip kuriami kompiuteriniai žaidimai Žaidimo kilmės teorijos Bandymų išspręsti žaidimo kilmės paslaptį mokslininkai ėmėsi daugelį šimtų metų. Žaidimo problema iškilo kaip žmonių laisvalaikio ir laisvalaikio problemos sudedamoji dalis dėl visuomenės religinio, socialinio-ekonominio ir kultūrinio vystymosi tendencijų.

Tyrimo metodai. Informacijai apie tyrimo objektą rinkti buvo taikyta anketinė apklausa. Anketoje, sudarytoje straipsnio autorių, buvo pateikiami uždarieji, atvirieji ir daugybinio pasirinkimo klausimai. Pateiktais klausimais buvo siekiama gauti informa- ciją apie kiekybinius pvz.

Tyrimo eiga.

Per seminarus auklėtojoms žaidimo teorijos galimybės išdalytos anketos, kurias jos pildė stebėdamos vaikų grupes ikimokyklinio ugdymo įstaigose iki kito seminarų ciklo  m. Duomenų analizė. Surinkta bendroji informacija apie žaidimą buvo analizuojama skaičiuojant dažnius, o auklėtojų išvardytos vaikų žaidimų temos buvo nagrinėjamos naudojant turinio analizės metodą. Ši analizė buvo atliekama remiantis Y. Zhang ir B. Wildemuth aprašytais aštuoniais turinio analizės etapais: 1  paruošti ana­ lizuoti duomenys, transkribuojant auklėtojų pateiktus atsakymus; 2  apibrėžtas analizės vienetas — žaidimo tema; 3  išskirtos kategorijos ir sudaryta kodavimo schema, atliekant indukcinę turinio analizę, t.

Suderinamumas buvo aukštas 93,53 proc. Šio žaidimo teorijos galimybės metu buvo išskirta viena papildoma kategorija, kuri, abiejų tyrėjų sutarimu, įtraukta į bendrą kodavimo schemą. Siauresnės kategorijos sujungtos į platesnes, taip sudarant kategorijų ir subkategorijų lygius; 6  įvertintas kodavimo sutapimas angl. Dar kartą patikrintas suderinamumas koduojant visas temas, įskaitant ir naujai sukurtas kategorijas.

Po pa- tikslinimo suderinamumas išliko aukštas 97,89 proc. Visa kodavimo schema aptarta su didesne tyrėjų grupe; 7  parašytos išvados — baigus kodavimą tyrėjai aprašė katego- rijų ir subkategorijų savybes, jų ribas ir tarpusavio ryšius; 8  parengta analizės, išvadų ir taikytų metodų aprašymas — paskutinio etapo metu buvo pateikiamos žaidimo temų žaidimo teorijos galimybės ir subkategorijų interpretacijos, atspindinčios asmeninį ir teorinį tyrinėjamo fenomeno supratimą.

Siekiant plačiau ištirti žaidimo temų aspektą, papildomai atlikta suminė turinio ana- lizė Hsieh, Shannon, Žaidimo temos buvo sumuojamos dviem būdais: 1  siekiant atskleisti temų įvairovę, susumuota, kiek kartų buvo paminėtos kiekvienos kategorijos ir subkategorijos temos; 2  siekiant įvertinti kategorijų ir subkategorijų dažnius ir jų skirtu- mus grupėse, buvo koduojamas kategorijos ir subkategorijos įvardijimas, neatsižvelgiant į tai, kiek kartų anketoje paminėtos tos pačios subkategorijos temos.

Dažnių skirtumų statistiniam reikšmingumui įvertinti taikytas Pirsono Pearson χ2 kriterijus. Pastarasis žaidimo aspektas šiame straipsnyje analizuojamas ir aptariamas plačiau. Bendroji žaidimo situacija.

žaidimo teorijos galimybės naujienų tezos

Dauguma 92,3 proc. Mažiau nei dešimtadalis auklėtojų žaidimo teorijos galimybės proc. Apskaičiuota, kad per dieną ugdytiniai vidutiniškai gali žaisti 2,7 valandų. Atsakydamos į klausimą, kokio dydžio grupėmis dažniausiai žaidžia vaikai, auklėtojos galėjo rinktis kelis atsakymo variantus. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai labiausiai mėgsta žaisti po du.

Tačiau dažniausiai vaikai žaidžia mažomis grupelėmis po tris ar keturis, kiek rečiau po penkis, rečiausiai didesnėmis grupelėmis — po šešis ar po septynis ir daugiau 1 pav. Po du 55,3 44,7 Po tris 75,8 24,2 Po keturis 68,3 31,7 Po penkis 40,4 59,6 Po šešis 12,4 87,6 Po septynis ir daugiau 15,5 84,5 0 10 20 30 40 50 žaidimo teorijos galimybės 70 80 90 Žaidžia Nežaidžia 1 pav.

Žaidimo grupių dydis Auklėtojų nuomone, vidutiniškai 2 vaikai grupėje visiškai nežaidžia vaidmeninių, siužetinių vaidmeninių žaidimų. Detalesnė duomenų analizė parodė, kad žetono taisyklės nei 70 proc.

Auklėtojų buvo klausiama, ar skiriasi mergaičių ir berniukų žaidimai, kaip dažnai mergaitės ir berniukai žaidžia kar- tu. Trys ketvirtadaliai 76,1 proc. Tačiau tuo pačiu jos pažymi, kad berniukai ir mergaitės žaidžia kartu: 52,5 proc. Nė viena auklėtoja nepažymėjo, kad berniukai ir mergaitės kartu nežaidžia. Svarbus žaidimo žaidimo teorijos galimybės rodiklis  — žaidimo tęstinumas, plėtojant tą patį siužetą. Tiriamoje imtyje tęstiniai žaidimai žaidžiami daugiau nei pusėje 55,3 proc. Apibendrintai galima teigti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams yra sudarytos sąlygos laisvai žaisti.

Vaikai mėgsta žaisti vidutinio dydžio ir dažniausiai mišriomis pagal lytį grupėmis. Pastebėta, kad mergaitės ir berniukai žaisdami atskirai renkasi skirtingus žaidimo teorijos galimybės dimus. Žaidimai viena tema grupėmis dažniausiai plėtojami nuo kelių dienų iki savaitės. Žaidimų temos.

Kaip jau buvo minėta, remiantis auklėtojų išvardytomis vaikų žaidimų temomis, atlikta detalesnė jų analizė. Ją atliekant išskirti du kategorijų ir subkategorijų lygmenys: pirmąjį lygmenį sudaro 3 užsidirbti pinigų tinklaraščiuose, o jas antrąjį lygmenį  — 7 subkategorijos.

Kategorijų ir subkategorijų lygmenys pavaizduoti 2 pav. Vaikų žaidimų temų kategorijos ir subkategorijos Kategorijų lygmuo. Subkategorijų lygmuo. Taigi apibendrintai galima sakyti, kad pirmąją kategoriją nuo antrosios skiria realus ar fantastinis vaidmuo, siužetas, o trečioji kategorija išlieka savita tikslingu papildomų objektų naudojimu plėtojant temą.

Subkategorijų ribos taip pat apibrėžtos, pvz. Susumuota, kiek kartų buvo paminėtos žaidimo teorijos galimybės kategorijos ir subkategorijos temos.

Apklausos metu auklėtojos iš viso įvardijo temas, 17 iš jų buvo pašalintos iš analizės dėl to, kad apibūdino ne žaidimą, o kitą veiklą, žaidimo tipą ar pan. Siekiant įvertinti subkategorijų dažnius, buvo koduojamas sub kategorijos įvardijimas, neatsižvelgiant į tai, kiek kartų paminėtos tos pačios sub kategorijos temos.

Duomenų analizė parodė, kad 99,4 proc. Kitų kategorijų temos minėtos rečiau: temos, kurioms plėtoti naudojami papildomi objektai — 56,5 proc.

Žaidimo temų kategorijų ir subkategorijų dažniai palyginti pagal ugdymo grupes 1 lentelė. Žaidimo temų kategorijų ir subkategorijų dažnių palyginimas įvairiose ugdymo grupėse Ugdymo grupės Kategorijos ir subkategorijos Anks- Ikimo- Priešmo- c2 p Mišri tyvojo kyklinio kyklinio proc.

Remiantis auklėtojų nuomone, laisvam žaidimui vidutiniškai yra skiriama dvi su pusę valandos per dieną.

Melechino ir O. Melechinos duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikai žaidžia vidutiniškai 3 valandas. Tačiau vertinti, ar tai atitinka vaiko žaidimo teorijos galimybės poreikius yra per daug sudėtinga: straipsnio autoriams nepavyko surasti tyrimų duomenų, kuriuose būtų pateikiamos rekomendacijos, kiek laiko per dieną turėtų būti skiriama nevaržomam vaikų žaidimui.

Daugyba iki 1000. Ketvirta pamoka.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad toks absoliutus skaičius apie vaikų savarankišką žaidi- mą dvi su pusę valandos nėra visiškai tikslus. Kai kuriais atvejais auklėtojos pažymėjo, kad žaidimui per dieną skiriamos 8 valandos, o tai reikštų, kad jokia kita veikla vaikai neužsiima.

Profesijos ypatybės

Auklėtojos pastebi, kad vidutiniškai grupėje du vaikai neįsitraukia į vaidmeninius, siužetinius vaidmeninius žaidimus. Daugiausiai nežaidžiančių tokio tipo žaidimų yra ankstyvojo ugdymo grupėse daugiau nei 70 proc. Gautus tyrimo rezultatus galima paaiškinti šio amžiaus vaikų raidos ypatumais.

Pasak L. Analizuojant duomenis lyties aspektu buvo nustatyta, kad berniukų ir mergaičių žai- dimai daugiau nei pusėje grupių 76,1 proc. Goldsteinasvaikų žaidimuose atsispindi jų patirtis, suaugusiųjų elgesio imitavimas, todėl tikėtina, kad šioje vaikų veikloje atrasime ir stereotipinių lyties vaidmenų. Kita vertus, įdomi M. Brėdikytės mintis, kad dažnai suaugę žmonės turi iliuziją, kad vaiko žaidimas plėtojasi spontaniškai, tačiau giliau analizuojant žaidimą, suaugusiojo poveikis atsisklei- džia įvairiomis formomis.

Šios idėjos suponuoja kultūrinės-istorinės krypties mokslininkų teiginius, kad žaidimas yra istoriškai susiformavusi kultūrinė veikla, kuri yra perduodama iš žaidimo teorijos galimybės į kartą socialinės sąveikos metu. Jeigu vaikai neturi galimybės nuolat stebėti vyresnių vaikų žaidimų, žaisti su vyresniais vaikais ar suaugusiaisiais, jie natūraliai, be pagalbos žaidimo teorijos galimybės plėtoti sudėtingų vaidmeninių ar siužetinių-vaidmeninių žaidimų.

Atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad ikimokyklinio ugdymo institucijose ber- niukai ir mergaitės ne tik žaidžia atskirai, tačiau renkasi ir bendrą žaidimą: net 50,2 proc. Užsienio mokslininkai pastebi priešingą tendenciją — dažnai vaikai pirmenybę teikia tos pačios lyties žaidimo partneriams 50 proc.

Mūsų tyrimo gautus žaidimo draugų pasirinkimo priešingus rezultatus daugiau skirtingos lyties žaidimo partnerių pasirinkimą galbūt galima paaiškinti tuo, kad Lietuvos ikimokyklinio ugdy- mo institucijose vaikai mieliau renkasi didesnę žaidėjų grupę nei mažesnę.

Auklėtojų nuomone, dažniausiai vaikai žaidžia grupelėmis po tris ar keturis, rečiau — didesnėmis grupelėmis po šešis ir daugiau. Kaip aprašo žaidimo teorijos galimybės R. Fabes ir kt.

Taip pat žiūrėkite